pliauškinti

pliáuškinti (-yti K), -ina, -ino, pliaũškinti žr. pliaukšėti: 1. Važinėja ir pliauškina smaliniu botagu BsV40. Nors jie (arkliai) sunkiai sulaikomi, Vilius dar vis pliauškina botagu I.Simon. Pasiėmęs votegą ir pliáuškina kaip koks kerdžius Vvr. ║ Po šilelį blūdinau ir rankelėm pliauškinau (d.) Vrn. Pliáuškina, jei gražiai uždainiuo[ja] Rdn. Ko taip pliáuškini nušilęs – delnos skaudės Krš. Pliauškina ant tavęs delnomis visi I. ║ Tokia spragatis (šaltis), kad net tvoros pliaũškina! Lp. 2. Kas bagotas buvo, nereikėjo su spragilais pliáuškinti: kuliamąją parsiveš ir išmašinavos Lkv. Pliaũškino vytele per pušnis Lp. Saulei nusileidus nevalnia velėt, ba paskui raganos velėja – pliauškina LTR(Lš). Kitų laivų žmonės pliauškino lazdomis į vandenį Ašb. | Pliáuškina vyrą par auses – a ne pasiutusi boba! Krš. | refl.: Veizėk, i pliáuškinas motriškos Upyno[je], i duoda su kultuvėms Rdn. 3. žr. pliaukšėti 4: Ilgai prausėsi, pliauškino, paskui sėdosi valgyti rš. | refl. Erž: Vaikai po Upyną pliáuškinas (maudosi) Krš. Pliáuškinos jūro[je] kiaurą dieną i susirgo Krš. 4. tr. teliūskuoti, pylioti: Pliauškink putrą inde, ir atbėgs veršis J. O kas tai (centrifūga) per velnias? – Taigi mašina pienui pliauškinti (separuoti) LzP. 5. intr. teškenant eiti, šlepsėti: Pliaũškina per purvyną Lp. Negavęs atsako, pliauškina basas toliau rš. 6. žr. pliaukšėti 5: Ir neįkyrėjo žmonėms pliauškinti vis viena, vis viena! V.Krėv. Tai regì, kap dovanai žmonės pliaũškina Vrn. Et, nepliauškink niekų – yra kuo svietui domėtis be mano griekų KrvP(Drsk). Pliauškina kap botagu per balą Lš. 7. tr. tuštinti: Pliauškini pilvelį, negausi ėsti čielą dieną J.

◊ liežuviù pliáuškinti plepėti, taukšti: Et, – nusijuokė Kačingis, – ar boba pliauškina liežuviu, ar višta uodega suka V.Krėv.

\ pliauškinti; apipliauškinti; įpliauškinti; išpliauškinti; nupliauškinti; papliauškinti; parpliauškinti; prapliauškinti; pripliauškinti; supliauškinti; užpliauškinti